Stambiosios motorikos įtaka vaikų kalbos vystymuisi

Vaikų raida – tai sudėtingas ir daugiakomponentis procesas, apimantis motorinę, kognityvinę, emocinę, socialinę ir kalbinę sritis. Nors dažnai kalbant apie kalbos ir kalbėjimo raidą dėmesys orientuojamas į garsus, žodyną, gramatiką, mažiau akcentuojamas faktas, kad judesys ir motoriniai gebėjimai gali turėti reikšmingą vaidmenį vaiko kalbos raidai.

Šiame straipsnyje atsakysime, kodėl stambioji motorika laikoma vienu svarbiausių pamatų, lemiančių vaikų kalbos raidą, kaip ją stiprinti kasdienybėje ir kokie žaidimai tam veiksmingiausi. Kalbos lavinimas vaikams dažnai prasideda nuo paprastų dalykų – judėjimo, žaidimo ir kasdienybės.

Stambiosios motorikos ir kalbos lavinimo ryšys

Stambioji motorika – tai visi dideli kūno judesiai: vartymasis, ropojimas, sėdėjimas, stovėjimas, vaikščiojimas, bėgimas, šokinėjimas, lipimas ir balansavimas. Nors iš pirmo žvilgsnio šie judesiai atrodo visiškai nesusiję su kalbėjimu, iš tikrųjų jie stipriai palaiko vaikų kalbos raidą ir prisideda prie to, kaip formuojasi vaiko kalba:

kai vaikas ropoja, jo smegenys mokosi ritmiškumo,
kai bėga – vystosi kvėpavimo ir kūno kontrolė,
kai lipa – stiprėja planavimas ir orientacija erdvėje.

Tokie patys procesai vyksta ir tada, kai vaikas mokosi tarti žodžius ar suprasti kalbą. Išlavinta kūno kontrolė yra pradžia aiškiam kalbėjimui, kvėpavimo valdymui, balso stiprumo reguliavimui ir artikuliacijai. Raumenų hipotonija (per maža raumenų įtampa) kaip ir hipertonija (per didelė raumenų įtampa) daro įtaką kai kurių garsų tarimui ir vaiko kalbai.

Vis daugiau tyrimų rodo, kad vaikų kalbos raida glaudžiai susijusi ne tik su klausymu ar žodynu, bet ir su tuo, kaip vaikas juda. Frontiers žurnale publikuota apžvalga rodo, kad tiek stambioji, tiek smulkioji motorika yra susijusios su vaikų kalbos raida ankstyvame amžiuje.

Svarbu paminėti, jog tai nereiškia, kad kiekvienas judėjimo sunkumų turintis vaikas turės kalbos vėlavimą. Tačiau tyrimai rodo, kad nuoseklus stambiosios motorikos stiprinimas gali palengvinti kalbos lavinimą vaikams ir prisidėti prie geresnės vaiko kalbos raidos kokybės ateityje. Todėl aktyvus žaidimas, laipynės, kamuolio mėtymas, šuoliukai, balansavimo žaidimai – tai ne tik smagūs užsiėmimai, bet ir svarbi dalis, palaikanti natūralią vaikų kalbos raidą, ypač kai tai tampa kasdieniais lavinančiais žaidimais vaikams.

Kaip judesys susijęs su vaiko smegenimis?

Ankstyvoje vaikystėje smegenys vystosi ypač sparčiai. Judėjimas – vienas iš svarbiausių būdų, kaip jos mokosi. Kai vaikas aktyviai juda, jo smegenys mokosi. Aktyvinami milijonai neuronų, stiprinami sinapsiniai ryšiai, kurie padeda ne tik suprasti pasaulį, bet ir kurti kalbinius modelius, svarbius vaiko kalbos raidai.

Kaip tai veikia praktiškai?

vaikas, kuris ropoja, lavina kairės ir dešinės smegenų pusrutulių koordinaciją,
vaikas, kuris šokinėja, lavina ritmą, o ritmas svarbus žodžių mokymuisi.
vaikas, kuris lipa ant laipynių, treniruoja planavimą, o planavimas padeda konstruoti sakinius.
vaikas, kuris balansuoja, lavina kūno ašies pojūtį, svarbų ritmingam ir giliam kvėpavimui, garso palaikymui bei sakinio struktūros suvokimui.

Taigi, kai galvojame apie kalbos lavinimą vaikams, turime matyti visumą. Gera stambioji motorika kuria tinkamas sąlygas tam, kad vaiko kalba vystytųsi sklandžiai ir natūraliai.

Kuo stipresnė stambioji motorika, tuo lengviau vaikui išmokti kalbėti

Tėvai kartais stebisi: „Mano vaikas dar mažai kalba, bet visur lipa, bėga, šokinėja. Ar tai gerai?“ Atsakymas – taip. Tai labai geras ženklas.

Pakankamas judėjimas yra vienas natūraliausių ir veiksmingiausių būdų skatinti vaikų kalbos raidą. Stambioji motorika suteikia pagrindą artikuliacijai, nes kalbėjimas reikalauja ir tikslių oralinės motorikos judesių – liežuvio, lūpų, skruostų, kvėpavimo kontrolės. Tačiau šios funkcijos neatsiranda iš niekur. Joms būtina gera:

kūno ašies kontrolė,
pusiausvyra,
kvėpavimo valdymas,
laikysena.

Tai yra stambiosios motorikos pamatas. Todėl žaidimai, kuriuose vaikas aktyviai juda, tiesiogiai prisideda prie kalbos stiprėjimo. Pavyzdžiui:

įvairių gyvūnų judesių imitavimas („meškos žingsniai, pelytės bėgimas, žirgo risnojimas“) stiprina liemens ir pečių juostą – struktūras, kurios vėliau padeda palaikyti stabilų kvėpavimą kalbant;
šuoliukai ar šokinėjimas per nedideles kliūtis lavina koordinaciją ir pusiausvyrą, kurios būtinos aiškiai artikuliacijai;
net paprastas žaidimas, kai vaikas bėga, sustoja, lėtėja ir vėl greitėja, treniruoja kvėpavimo kontrolę, labai svarbią kalbos tempui ir ritmui (šiam žaidimui pasitelkti galima šviesoforo spalvas);
žaidimai su erdviniais iššūkiais, tokie kaip tunelių ir kliūčių ruožai, padeda vaikui geriau jausti savo kūną erdvėje – o tai vėliau atsispindi ir kalboje, nes lengviau ritmiškai, aiškiai ir koordinuotai naudoti lūpas, liežuvį bei kvėpavimą.

Taigi, kai stiprėja kūnas, stiprėja ir gebėjimas naudoti artikuliaciją, kuri tiesiogiai veikia vaiko kalbą. Pakankamas judėjimas – tai kalbos pamatas, kurio mes dažnai nematome, bet kurio vaikams gyvybiškai reikia.

Kodėl stambiąją motoriką būtina lavinti dar iki pirmųjų žodžių?

Pirmieji gyvenimo metai yra kritiškai svarbūs tiek motorinei, tiek kalbos raidai. Tėvai neretai laukia, kada vaikas pradės tarti pirmuosius žodžius, tačiau kalbos pagrindai formuojasi daug anksčiau – dar tada, kai vaikas tik mokosi valdyti savo kūną. Kiekvienas naujas judesio etapas — vartymasis, ropojimas, sėdėjimas ar atsistojimas — aktyvina smegenų sritis, kurios vėliau bus atsakingos ne tik už judėjimą, bet ir už kalbos apdorojimą, kvėpavimo kontrolę bei garsų artikuliaciją. Todėl ankstyvas ir nuoseklus judėjimas yra svarbi kalbos lavinimo dalis.

Artimieji kartais mano, kad kalbą lavina tik skaitymas, dainavimas ar pokalbiai. Tačiau tiesa tokia, kad kalbos pamatas formuojasi gerokai anksčiau ir daug giliau — per kūno patirtis. Šį ryšį puikiai atskleidžia 2016 m. atliktas tyrimas „Sit to Talk“. Jo metu mokslininkai stebėjo kūdikius pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ir nustatė, kad kūdikiai, kurie anksčiau įgijo stabilaus sėdėjimo įgūdį, vėliau demonstravo geresnį žodžių supratimą ir spartesnę ankstyvosios kalbos raidą. Kodėl? Nes stabilus sėdėjimas leidžia kūdikiui geriau valdyti liemenį ir kvėpavimą, įdėmiau ir iš kitos perspektyvos stebėti aplinką, lengviau sekti tėvų veido išraiškas ir burnos judesius. Visa tai tiesiogiai prisideda prie kalbos mokymosi dar iki pirmųjų garsų ir žodžių.

Šis tyrimas puikiai patvirtina tai, ką pastebi daugelis specialistų: stambioji motorika nėra tik fizinis vystymasis. Ji yra vienas iš svarbiausių smegenų brandos pagrindų, leidžiantis vaikui efektyviau apdoroti informaciją, klausytis, suprasti ir galiausiai — kalbėti. Todėl kuo daugiau galimybių vaikui suteikiame judėti, laisvai tyrinėti, išbandyti savo kūną, tuo stipresnį pagrindą jis turi kalbos atsiradimui. Judėjimas ankstyvame amžiuje nėra papildomas užsiėmimas — tai būtina kalbos vystymosi dalis.

Kaip judėjimas padeda vaikui suprasti ir kurti žodžius?

Judėdamas vaikas pažįsta pasaulį kūnu. Būtent tai tampa kalbos pamatu. Mažyliai mokosi ne iš paaiškinimų, o iš to, ką patiria, liečia, daro. Kai vaikas juda, jo smegenys gauna daugiau informacijos, ryšiai tarp veiksmų ir žodžių tampa aiškesni, o kalba — prasmingesnė.

Įsivaizduokite:

Vaikas neša žaislą iš vienos vietos į kitą — ir jam natūraliai „įsirašo“, ką reiškia nešti.
Mesdamas ir gaudydamas kamuoliuką, jis ne tik džiaugiasi žaidimu, bet ir realiai supranta nurodymus „mesk“, „gaudyk“.
Lipdamas aukštyn ar leidžiantis žemyn, jis patiria žodžių „aukštai“, „žemai“, „lipti“ prasmę savo kūnu.
Bėgdamas ar sukdamasis, vaikas pajunta, ką reiškia „greitai“, „lėtai“, todėl šie žodžiai tampa ne abstraktūs, o tikri, susieti su pojūčiais.

Vaikas turi galimybę išgyventi žodį, o ne tik jį išgirsti. Būtent dėl to judėjimas yra toks svarbus kalbos raidai. Knygos, dainelės ar pokalbiai svarbu — bet jei vaikas tuo metu sėdi ramiai, kalba vystosi tik dalinai. Kai į procesą įsitraukia kūnas, o kartu ir emocija, žodžiai įtvirtinami kur kas greičiau ir natūraliau.

Todėl veiklos, kurios jungia judėjimą ir kalbą, yra ypač vertingos. Pavyzdžiui, kalbą lavinantys žaidimai kviečia vaiką ne tik judėti, bet ir girdėti, kartoti, susieti veiksmą su žodžiu. Tai padeda vaikui ne tik suprasti, bet ir drąsiau vartoti kalbą kasdien.

Kaip tėvai gali stiprinti stambiąją motoriką namuose?

Daug vertingiausių vaiko patirčių vyksta būtent namuose — ten, kur jis jaučiasi saugiausiai ir kur aplinka natūraliai skatina tyrinėti. Judėdamas vaikas stiprina savo kūną, lavina koordinaciją, pusiausvyrą, kvėpavimo kontrolę, o kartu — ir kalbos pagrindus, kurie formuojasi daug anksčiau nei pirmieji žodžiai.

Kasdienės judrios veiklos gali tapti puikiais lavinimo pratimais. Vaikas gali lipti ant pagalvių, sofos ar žemų baldų, šokinėti per kilimėlius, ridenti ar gaudyti kamuolį, šliaužti po kėdėmis ar pro tunelį, stumti ir traukti vežimėlį ar žaislą, balansuoti ant grindų pažymėtos linijos, savarankiškai lipti laiptais aukštyn ir žemyn.

Dar veiksmingesnį rezultatą duoda veiklos, kurios natūraliai apjungia judėjimą ir kalbą. Kai vaikas juda ir tuo pačiu įvardija tai, ką daro — veiksmą, objektą, spalvą ar kryptį — jo smegenyse kuriamos tvirtos jungtys tarp pojūčių, veiksmų ir žodžių.

Kombinacija – judėjimas + kalba + emocija – yra vienas stipriausių vaikų mokymosi variklių.

Todėl konsultacijų metu ir sakau nekalbančių vaikučių tėvams – dedant žaislus kartokite žodį „dedu“, imant – tarkite „imu“, žaidžiant su kamuoliu – „metu“, lipant laiptais – „lipu“ ir pan. Kai vaikas žaidžia, juda, juokiasi ir patiria sėkmę, žodžiai įsimenami lengviau, o kalba vystosi natūraliai. Teigiamos emocijos stiprina motyvaciją, o kartojimas, kuris natūraliai vyksta žaidime, padeda įtvirtinti naujus žodžius ir sąvokas.

Kada tėvams reikėtų atkreipti dėmesį į stambiosios motorikos trūkumus?

Stambioji motorika vystosi laipsniškai, tačiau tam tikri ženklai gali parodyti, kad vaikui reikia daugiau pagalbos ir tikslingesnio judėjimo skatinimo. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, jei:

vaikas retai šokinėja, vengia lipti
sunkiai užlipa laiptais be pagalbos
nemėgsta kamuolių žaidimų
dažnai krinta, net kai paviršius lygus
nesugeba laikyti pusiausvyros ant vienos kojos
greitai pavargsta
atsisako aktyvių žaidimų

Pastebėjus tokius ženklus, labai svarbu ne panikuoti, o į kasdienybę įtraukti daugiau judesio ir žaidimų, kurie padeda stiprinti kūną bei lavinti koordinaciją ar pasitarti su specialistais. Dažnai pakanka paprastų, tikslingų lavinančių žaidimų ir judrių veiklų, kad sustiprėtų tiek kūnas, tiek vaiko kalba.

Ką verta prisiminti apie judėjimo ir kalbos ryšį?

Stambioji motorika ir kalba yra glaudžiai susijusios – judėjimas vaikui suteikia ne tik fizinį pagrindą, bet ir smegenų ryšius, kurie būtini kalbos supratimui ir vartojimui. Ankstyvas kūno valdymo lavinimas – ropojimas, sėdėjimas, lipimas, šokinėjimas, balansavimas – padeda vaikui geriau koordinuoti kūną, kvėpuoti, valdyti artikuliaciją ir ritmiškai tarti žodžius. Judėjimas vaikui suteikia patirtį, kuri smegenyse siejama su žodžiais, todėl žodis tampa ne tik garsų seka, bet ir realiu veiksmu, kurį vaikas gali suprasti ir patirti.

Kasdienės judrios veiklos lauke, parke ar namuose – nuo lipimo ant pagalvių iki žaidimų su kliūčių ruožais – yra vieni svarbiausių būdų, kaip palaikyti ne tik kūno, bet ir kalbos raidą. Lavinamieji žaidimai, kurie apjungia judėjimą, žodžių vartojimą ir teigiamas emocijas, stiprina smegenų ryšius, skatina kalbos vystymąsi ir motyvuoja vaiką bendrauti.

Jeigu ieškote daugiau idėjų, kaip natūraliai derinti judesį ir kalbą kasdienybėje, „Šneku kalbu“ priemonės suderins lavinimą su žaidimu ir judesiu.

Naudoti moksliniai šaltiniai:

Iverson, J. M., & Braddock, B. A. (2016). Gesture and motor skill in relation to language development. Frontiers in Psychology, 7, 475.

Leonard, H. C., & Hill, E. L. (2019). Review: The impact of motor development on typical and atypical language development. Frontiers in Psychology, 10, 2670.