Vaikui sunku susikaupti: kas trukdo ir kaip tėvai gali padėti?

Ar pastebite, kad jūsų vaikui sunku ilgiau susikaupti ties viena užduotimi? Mintys greitai nuklysta, o dėmesį išlaikyti – sunku? Jūs tikrai ne vieni. Šiandien vis daugiau tėvų ir pedagogų pastebi, kad vaikams sunku „išlaikyti“ dėmesį.

Vaikų kalbos lavinimas neatsiejamas nuo dėmesio sutelkimo. Būtent dėmesingumas ir gebėjimas susikaupti sudaro sąlygas kalbos supratimui, žodyno plėtrai, sakinio struktūros formavimui. Todėl labai svarbu, kad dėmesingumo skatinimas prasidėtų nuo ankstyvojo amžiaus.

Kiek vaikai turėtų išlaikyti dėmesį pagal amžių?

Mokslininkai teigia, kad vaiko dėmesio trukmė tiesiogiai susijusi su jo amžiumi. Orientaciniai skaičiai:

2–3 metų vaikas gali susikaupti apie 5–8 minutes.
4–5 metų vaikas – apie 10–15 minučių.
6–7 metų vaikas – 15–20 minučių.

Tačiau šis laikas priklauso nuo daugelio faktorių: vaiko temperamento, fizinės savijautos, dienos meto, užduoties pateikimo būdo bei aplinkos. Vaikų kalbos raida glaudžiai susijusi su dėmesingumu.

Kodėl vaikams vis sunkiau susikaupti?

Šiais laikais vis dažniau pastebima, kad vaikams darosi sunkiau susikaupti ir ilgiau išlaikyti dėmesį. Viena pagrindinių priežasčių – per didelis laikas, praleidžiamas prie ekranų. Vaikai nuo mažens pripranta prie greitai besikeičiančio, ryškaus ir nuolat stimuliuojančio turinio, todėl jiems tampa sudėtinga susitelkti į lėtesnes, daugiau kantrybės reikalaujančias veiklas, tokias kaip skaitymas ar mokymasis. Daug metų dirbdama su mažaisiais pastebėjau, kad kai kurie vaikai nefiksuoja žvilgsnio ne tik į suaugusįjį, bet ir į žaislą, knygelę. Jų tarsi stiklinės akys laksto po kabinetą, rankos nori be paliovos viską iš eilės liesti, bet ne žaisti, o manipuliuoti su žaislais ir daiktais. Atsisėdimas ant kėdutės trunka ne ilgiau 1-3 minutes. Pakalbėjus su tėveliais, ką mažylis labiausiai mėgsta veikti namuose, į veiklos sąrašą patenka ir ekranai. Ir tikrai – taip dažniausiai elgiasi vaikai, kurie nuo mažumės daug laiko praleidžia prie ekranų su netinkamu vaikui turiniu.

Dėmesio sutrikimus taip pat lemia šiuolaikinis gyvenimo tempas. Vaikus supa didelis informacijos kiekis, nuolatinis skubėjimas ir triukšmas, o ramybės bei tylos akimirkų lieka vis mažiau. Be to, vaikai dažnai neturi galimybės nuobodžiauti, nors būtent nuobodulys padeda lavinti vaizduotę ir gebėjimą sutelkti dėmesį.

Ne mažiau svarbūs yra fizinės sveikatos veiksniai. Nepakankamas miegas, nereguliarus dienos režimas, mažas fizinis aktyvumas ir nesubalansuota mityba silpnina vaiko energiją bei gebėjimą susikaupti. Pavargęs ar neišsimiegojęs vaikas sunkiai išlaiko dėmesį net trumpą laiką.

Vaikų susikaupimui didelę įtaką daro ir emocinė būsena. Stresas, nerimas, per dideli suaugusiųjų lūkesčiai ar emocinio saugumo stoka gali trukdyti vaikui sutelkti dėmesį. Jei vaikas jaučiasi nesaugus ar neįvertintas, jo mintys dažnai nukrypsta nuo atliekamos užduoties.

Galiausiai, svarbų vaidmenį atlieka ugdymo metodai. Per ilgos, neįdomios ar vaiko amžiui netinkamos užduotys mažina motyvaciją ir gebėjimą susikaupti. Be to, kiekvieno vaiko raida yra individuali, todėl ne visi vaikai gali vienodai ilgai išlaikyti dėmesį.

Apibendrinant galima teigti, kad vaikų dėmesio sutelkimo sunkumai kyla dėl daugelio tarpusavyje susijusių priežasčių, o norint jiems padėti, būtina atsižvelgti į vaiko gyvenimo būdą, emocinę būklę ir ugdymo aplinką.

Kada dėmesio sunkumai gali būti susiję su vaiko sveikata?

Kalbant apie vaiko dėmesio sutrikimus, svarbu trumpai paminėti ir galimas medicinines priežastis. Kai kuriems vaikams susikaupti sunku dėl dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD), kuris veikia gebėjimą išlaikyti dėmesį ir kontroliuoti impulsus. Taip pat dėmesio problemas gali lemti miego sutrikimai, regos ar klausos problemos, kai vaikui sunku sutelkti dėmesį dėl fizinio diskomforto. Prie susikaupimo sunkumų gali prisidėti ir neurologiniai raidos sutrikimai, lėtinės ligos, vitaminų ar mikroelementų (pvz., geležies) trūkumas, taip pat emocinių sutrikimų (nerimo, depresijos) poveikis. Tokiais atvejais svarbu laiku kreiptis į sveikatos specialistus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir suteikta tinkama pagalba.

Kaip ilginti dėmesio trukmę?

Norint padėti vaikams geriau susikaupti, svarbu pirmiausia atkreipti dėmesį į jų kasdienius įpročius. Vienas veiksmingiausių sprendimų – riboti laiką, praleidžiamą prie ekranų, ypač prieš miegą. Vietoj to vaikams naudinga siūlyti veiklas, kurios reikalauja dėmesio ir kantrybės, pavyzdžiui, skaitymą, stalo žaidimus, piešimą ar konstravimą.

Taip pat labai svarbus reguliarus dienos režimas. Pakankamas ir kokybiškas miegas, subalansuota mityba bei kasdienis fizinis aktyvumas padeda palaikyti gerą savijautą ir stiprina gebėjimą susikaupti. Aktyvus judėjimas gryname ore leidžia vaikams išlieti energijos perteklių ir ramiau susitelkti į mokymąsi.

Ne mažiau reikšminga yra rami ir saugi aplinka. Vaikui mokantis reikėtų užtikrinti tylą, tvarką ir kuo mažiau blaškančių dirgiklių. Trumpesnės, aiškiai apibrėžtos užduotys su pertraukomis padeda išlaikyti dėmesį ilgiau nei ilgos ir monotoniškos veiklos.

Emocinis palaikymas taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Vaikams būtina jaustis suprastiems, palaikomiems ir įvertintiems. Pagyrimai, padrąsinimas ir kantrybė skatina motyvaciją bei pasitikėjimą savimi, o tai tiesiogiai prisideda prie geresnio susikaupimo.

Galiausiai svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas. Mokymo metodai turėtų būti pritaikyti prie vaiko amžiaus, gebėjimų ir interesų. Suaugusiųjų dėmesys, pastovumas ir geras pavyzdys padeda vaikams palaipsniui ugdyti susikaupimo įgūdžius ir sėkmingiau įveikti kasdienius iššūkius.

Dėmesys lavinamas palaipsniui – svarbiausia, kad veikla vaikui būtų įdomi ir suteiktų sėkmės jausmą. Lavinamieji žaidimai vaikams turi pakeisti ekranus ir padėti lavinti ne tik dėmesį, bet ir girdimąjį bei regimąjį suvokimą, kalbą, žodyną, mąstymo procesus. Vyresniems vaikams į pagalbą siūlau pasitelkti smėlio ar vandens laikrodį.

Vaikų kalbos lavinimas per žaidimus yra efektyviausias būdas:

Klausykitės garsų ir bandykite juos atpažinti.
Apibūdinkite daiktų savybes (koks? Minkštas, šaltas, spalvotas…).
Užsimerkę lieskite ir aptarkite delne laikomą objektą, pasitelkite kuo daugiau pojūčių.

Žaidimo idėja dėmesingumui lavinti

Vienas smagiausių lavinančių žaidimų vaikams – „Kas čia pasikeitė?“:

Ant stalo sudėkite 5–10 žaislų, paveikslėlių ar kitų objektų.
Paprašykite vaiko juos įsiminti: kiek jų yra, kaip jie išsidėstę.
Vaikui užsimerkus (arba nusisukus), sukeiskite vietomis, pridėkite ar nuimkite kelis.
Vaikui atsimerkus, paklauskite: „Kas čia pasikeitė?“

Šis žaidimas lavina ne tik dėmesį, bet ir atmintį, pastabumą bei kalbą. Dėmesį lavina ir įvairiose pratybose esančios užduotėlės „Surask skirtumus“, „Labirintas“, „Surask tokį pat“ ir pan.

Artimųjų dėmesys ir emocinė aplinka

Dėmesį lavina ne tik žaidimai, bet ir bendravimas. Labai svarbu, kad po užduoties, perskaitytos trumpos istorijos, išvykos ar žaidimo vaikas galėtų pasidalyti, ką išgirdo, suprato, atsimena, ką patyrė, o jo atsakymas būtų priimtas be kritikos.

Kai vaikas jaučia, kad jo nuomonė svarbi, stiprėja pasitikėjimas savimi, o noras įsitraukti į veiklą – auga. Tokia aplinka formuoja įprotį dalintis, girdėti, suprasti kitus, kas itin svarbu kalbos vystymuisi.

Kodėl verta pradėti anksti?

Ankstyvasis ugdymas turi reikšmingą poveikį vaiko smegenų raidai, nes pirmaisiais gyvenimo metais formuojasi didžioji dalis neuroninių jungčių, atsakingų už pažintinius, kalbinius ir savireguliacijos gebėjimus. Moksliniai tyrimai rodo, kad kokybiškas ankstyvasis ugdymas siejamas su geresniais dėmesio, mokymosi, emocinės kontrolės ir socialiniais įgūdžiais vėlesniame amžiuje, taip pat mažesne mokymosi sunkumų rizika. Kalbos lavinimas taip pat prasideda nuo gebėjimo klausytis ir sutelkti dėmesį. Tai pamatas sėkmingam mokymuisi. Ankstyvasis kalbos ugdymas namuose, pasitelkiant kalbos lavinimo priemones, suteikia vaikui geresnį startą mokykloje ir gyvenime. Naudodami tinkamas kalbos lavinimo priemones, edukacinius žaidimus ir lavinančias korteles, ne tik padėsite vaikui lengviau mokytis kalbėti, bet ir užtikrinsite tvirtą pagrindą jo sėkmei ateityje.

Tad kviečiame susipažinti su „Šneku kalbu“ kalbos lavinimo priemonėmis, kurios padeda lavinti ne tik girdimąjį suvokimą, bet ir dėmesį, atmintį, žodyną, kas yra pilnavertės vaiko kalbos pagrindas.

Su šiluma,
Logopedė Lina